Estijoje lietuvis profesorius vertesnis pustrečio karto

2017-09-29
 | Kategorija: Tekstai
 | 
Žymės:
Estijoje lietuvis profesorius vertesnis pustrečio karto

Nustekenti mažų atlyginimų, vieni aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tyrėjai kartu su bendrojo lavinimo pedagogais rengiasi neterminuotam streikui, o kiti kraunasi lagaminus ir vyksta svetur arba keičia profesiją.

Nieko nebestebina Lietuvos universitetuose ir Oksforde ar Harvarde dirbančių profesorių atlyginimų skirtumai. Tačiau jau panašaus į mūsų šalį lygio valstybės, pavyzdžiui, Estija, moka profesoriams pustrečio karto daugiau ir pritraukia geriausių savo srities žinovų iš viso pasaulio. Taip pat iš Lietuvos.

Keliskart didesnės algos

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus, Konfucijaus instituto direktoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus jau laukia Tartu universitetas. Tarptautinį pripažinimą užsitarnavusiam mokslininkui, tyrimus vykdžiusiam Orientalistikos institute Oksforde, Paryžiaus Sorbonos universitete, Browno ir Cornellio universitetuose JAV, Pietų Azijos institute prie Heidelbergo universiteto Vokietijoje, mokslo centruose Nyderlanduose, Japonijoje, Indijoje, Tailande ir kitur, estai pasiūlė jo kvalifikaciją labiau atitinkantį atlyginimą. „Man Tartu universitetas siūlo du su puse karto didesnę algą, o Vilniaus universitete po daugiau nei dešimties metų darbo šį pavasarį pakėlė algą 6 eurais.

Lietuvoje atvirai tyčiojamasi iš mokslininkų, jie visaip žeminami“, – nuoskaudos neslėpė profesorius. Per visus tuos metus stabiliai didėjo kvalifikaciniai ir atestacijos reikalavimai, bet ne algos. Audrius Beinorius: „Man Tartu universitetas siūlo du su puse karto didesnę algą.“ Prestižiniuose Jungtinės Karalystės, Japonijos, JAV universitetuose dirbęs dr. Ainius Lašas – priešingai, iš užsienio grįžo dirbti į Lietuvą. Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas prisipažino, kad, palyginti su alga, kuri jam buvo mokama Bato universitete Jungtinėje Karalystėje, jo atlyginimas sumenko apie 40 proc., nors pagal pareigas jis pakilo keliomis pozicijomis.

„Skirtumai tarp analogiškų pozicijų algų Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje siekia kokius keturis kartus. Pragyvenimo lygis irgi skiriasi, bet tikrai ne keturiskart. Didžiojoje Britanijoje universitetų pedagoginio personalo atlyginimai tikrai padorūs, gerokai viršijantys valstybės atlyginimų vidurkį. Lietuvoje situacija kitokia“, – konstatavo A. Lašas. Jis pasakojo priėmęs pasiūlymą tapti KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanu, nes jam įdomus šis darbas. Tačiau A. Lašas neslėpė, kad finansinį stabilumą šeimai užtikrina jo žmona, nuotoliniu būdu dirbanti Didžiosios Britanijos įmonėje. „Žmona kartais juokauja, kad jos alga leidžia man užsiimti labdaringa veikla. Nesakau, kad užsiimu labdara, gaunu atlyginimą, kuris Lietuvos masteliais yra neblogas. Bet ne toks, kokį galėčiau gauti kitur“, – kalbėjo A. Lašas.

Atsakymo lauks savaitę

Apgailėtinų atlyginimų neapsikentusi akademinė bendruomenė rengiasi protestams. Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) kartu su dar penkiomis švietimo darbuotojų profsąjungomis paskelbė ultimatumą Vyriausybei: arba iki spalio 5 dienos bus pasirašyta tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinė sutartis, dėl kokios buvo sutarta vasarą, arba profsąjungos pasilieka teisę skelbti švietimo darbuotojų neterminuotą streiką. „Aukštosios mokyklos taip pat rengiasi streikui, nes atlyginimai – tragiški. Kai kur jie net mažesni nei mokytojų: mokytojas ekspertas gauna 900 eurų popieriuje, o docentas ir tiek negauna. Esame apklausę 1700 aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo atstovų apie jų gaunamas algas. Visų dėstytojų bendras atlyginimų vidurkis – 619 eurų iki mokesčių“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo LAMPSS pirmininkė Asta Lapinskienė.

Taigi, apklausos duomenimis, aukštųjų mokyklų pedagogų algos apie 120 eurų mažesnės už tyrimo metu buvusią vidutinę Lietuvoje. Profsąjungos lyderės įsitikinimu, tai užprogramuota krepšelių sistemoje, mat numatyta tokia pinigų suma, kurios niekaip negali pakakti studentui išmokyti. Svarbiausi aukštųjų mokyklų reikalavimai Vyriausybei – atsisakyti krepšelių sistemos ir skirti atskirą finansavimą mokslui. „Jei valstybei reikia mokslo ir jam keliami vis didesni reikalavimai, už jį reikia mokėti. Atlyginimai yra išraiška, ar valstybei ši sritis svarbi“, – pabrėžė A. Lapinskienė.

Ji informavo, kad dabar vyksta aukštųjų mokyklų bendruomenių apklausa dėl streiko. Kada jis vyks, kol kas neaišku, nes bus derinama su kitomis profsąjungomis, taip pat reikės atlikti procedūras, kurių reikalauja streikus reglamentuojantys teisės aktai. Ar valdžiai skirta vos savaitė atsakyti į profsąjungų reikalavimus – ne per trumpas terminas? „Nuo rugpjūčio, kai galutinai pasakėme, ko norime šakos kolektyvinėje sutartyje, praėjo beveik du mėnesiai. Rugpjūtį premjeras pasakė, kad rugsėjį sutartis bus pasirašyta, bet niekas nejuda. O juk reikalavimus derinome dvejus metus“, – piktinosi A. Lapinskienė.

Itin lėtas augimas

Aukštųjų mokyklų pedagoginio personalo atlyginimai auga kur kas lėčiau nei kitų sričių darbuotojų. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) prieš kelis mėnesius paskelbtas dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų tyrimas (jame naudoti Švietimo valdymo informacinės sistemos pedagogų ir „Sodros“ šakų duomenys) atskleidė, kad dėstytojų darbo užmokestis iki mokesčių augo triskart lėčiau nei atlyginimai šalies ūkyje ir dukart lėčiau nei švietimo sektoriuje. 2016 metais dėstytojų darbo užmokestis augo vidutiniškai 2,8 proc. (universitetuose – 3,2 proc., kolegijose – 2,5 proc.)., visame šalies ūkyje – 9 proc., švietimo sektoriuje – 6 procentais. Greičiau pildėsi tik rektorių piniginės: 2016 metų spalį, palyginti su 2015-aisiais, jų algos augo beveik 13 proc. ir siekė 4715 eurų.

2016-ųjų pabaigoje universitetų dėstytojai vidutiniškai uždirbo 1017 eurų prieš mokesčius: dėstytojų asistentai – 584, lektoriai – 737, docentai – 1088, profesoriai – 1660 eurų. Mokslininkų darbas įvertintas taip: universitetuose jaunesnieji mokslo darbuotojai uždirbo 704, mokslo darbuotojai – 967, vyresnieji mokslo darbuotojai – 1310, vyriausieji mokslo darbuotojai – 2103 eurus prieš mokesčius. Šių metų antrąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas iki mokesčių aukštojo universitetinio mokslo sektoriuje buvo 930 eurų, o mokslinių tyrimų ir taikomosios veiklos, finansuojamų iš biudžeto, sektoriuje – 848 eurai.

„Kad dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai yra per maži, rodo ir tai, jog norint išlaikyti save ir savo šeimą šiems specialistams tenka dirbti keliose darbovietėse. Pavyzdžiui, profesoriai, docentai, lektoriai dirba vidutiniškai 1,5 darbovietėje“, – sakė MOSTA mokslo politikos analitikas Tadas Juknevičius. Anot eksperto, problema ir ta, kad dėl atlyginimams skirtų lėšų trūkumo aukštosios mokyklos dėstytojus ir tyrėjus įdarbina ne visu etatu: pavyzdžiui, asistentai dirba vidutiniškai 0,6, jaunesnieji mokslo darbuotojai – 0,8 etato. Daktaro disertaciją apgynę jaunieji mokslo darbuotojai Lietuvoje dažniausiai įdarbinami 0,8 etato ir uždirba vos 700 eurų iki mokesčių. Šiek tiek padidintos doktorantų stipendijos. A. Lašo teigimu, pastiprinome vieną grandį, o kitų – ne, tad motyvacija tęsti akademinę karjerą yra gana ribota.

Pagerėjimas – tik 2019-aisiais

Vyriausybės programoje numatyta didinti atlyginimus tyrėjams ir dėstytojams, bet tik 2019 metų antrąjį ketvirtį. Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Viliūnas tikino, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ieško galimybių tai padaryti anksčiau. Rengiami aukštųjų mokyklų finansavimo tvarkos pakeitimai, kaip tikimasi, jie privers aukštąsias mokyklas jungtis, o tai esą leis neišskaidyti švietimui skirtų lėšų, daugiau jų atseikėti studijų ir mokslo kokybei gerinti, o ne ūkinėms reikmėms. KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas A. Lašas pripažino, kad dabartinė ŠMM „paveldėjo“ tokią situaciją. Prieš kokius šešerius metus ministerija skyrė labai daug lėšų statyboms, infrastruktūros plėtrai – universitetai prisistatė patalpų, prisipirko įrangos, o dabar viską reikia prižiūrėti. Be to, universitetams neleidžiama išparduoti senų pastatų, o jų išlaikymas irgi kainuoja.

Žinoma, reikia ir aukštojo mokslo sektoriaus optimizavimo. „Tačiau turi būti įvardyta, kiek bus sutaupyta, kaip tos lėšos grįš universitetams. Žinoma, bus atleidžiama darbuotojų. Tačiau nekalbama, kaip toliau bus valdoma, ar Vyriausybė įsipareigoja pakelti dėstytojams atlyginimus, krepšelio lygį. Tad universitetai išgyvena, kad bus tik skausmo, tačiau nieko iš to neišeis“, – sakė A. Lašas. Jo manymu, universitetams reikėtų galimybės gauti lėšų konkurso tvarka, tačiau ji Lietuvoje nestabili: vienais metais į rinką metami milijonai iš europinių fondų, o po kelerių metų – badas. Todėl dalis akademinės bendruomenės ieško arba galimybės išvykti svetur, arba kito darbo. „Tyrėjų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais sumažėjo drastiškai – 11 procento. Jei negebėsime jaunų žmonių sudominti mokslininko karjera, bus sunku kalbėti apie Lietuvos pažangą mokslinių tyrimų srityje, o tai skaudžiai atsilieps tiek studijų sričiai, tiek inovaciniams gebėjimams.

Šiandien situacija sudėtinga. Mūsų apklausose net 57 proc. mokslo daktarų kaip pagrindinę priežastį, kodėl nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardijo mažą atlyginimą“, – pabrėžė MOSTA analitikas T. Juknevičius. Ainius Lašas: „Žmona kartais juokauja, kad jos alga leidžia man užsiimti labdaringa veikla.“ Galima cituoti premjerą Saulių Skvernelį, dėl reikalavimo kelti švietimo darbuotojams algas atkirtusį: pirma – rezultatai, o didesnės algos – paskui, ar kartoti apie švietimo sistemos pertvarkos būtinybę. Tačiau tai klausimai politikams ir aukštųjų mokyklų vadovams. O universiteto profesorius, dėl menkos algos susirengęs išvykti iš Lietuvos, čia niekuo dėtas. „Akademiniame pasaulyje žmonių mainai – normalu. Tik problema, kad Lietuvoje jie vyksta viena kryptimi, nes dėl menkų algų ne tik negalime sulaikyti stipresnių žmonių čia likti, bet ir pritraukti jų iš kitur“, – apgailestavo A. Lašas. O kas gali būti blogiau, nei pralaimėti konkurencinę kovą dėl talentingiausiųjų?

Straipsnį parengė Aušra Lėka

Tartu universitetas. www.study-europe.net nuotrauka

Šaltinis: Lietuvos žinios / 2017-09-29

Prieiga per internetą: http://lzinios.lt/lzinios/Lietuva/estijoje-profesorius-vertesnis-pustrecio-karto/251172