Arabų kultūros dienose rugsėjį – daugiasluoksnis arabų kultūrų pasaulis

2017-09-09
 | Kategorija: Tekstai
 | 
Žymės:
Arabų kultūros dienose rugsėjį – daugiasluoksnis arabų kultūrų pasaulis

Kaip Lietuvoje suprantamos šios visuomenės ir jų pasiekimai? Koks šalies gyventojų santykis su jomis? Kodėl su arabų menu verta susipažinti? Apie tai rugsėjo 12-16 d. Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine bus galima sužinoti atėjus į Arabų kultūros dienas. 

Jų metu suplanuoti įvairūs renginiai, dedikuoti skirtingų arabų šalių kultūroms. Renginiuose savo patirtimi ir žiniomis dalinsis Vilniaus universiteto Orientalistikos fakulteto (VU OC) lektorė ir VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi bei šios įstaigos projektų koordinatorė Milda Petkauskaitė.

Vykstant globaliems pokyčiams pasaulio visuomenėse, didėjant migracijos ir mobilumo srautams, kitų kultūrų pažinimas tampa labai svarbus. Arabų kultūros – ne išimtis. „Aš pati šia kultūra susidomėjau dar mokyklos laikais, o savo pasirinkimu studijuoti arabistiką VU niekada nedvejojau“, – teigė M.Petkauskaitė, kuri bakalauro žinias gilino Šiuolaikinės Azijos studijose magistrantūros pakopoje, o dabar dėsto VU.

M.Larbi pastebi, kad pirmakursiai, pasirinkę Artimųjų Rytų studijas, atsineša labai kuklų žinių bagažą. Mokyklos istorijos vadovėliai beveik visai neskiria dėmesio arabų civilizacijai. „Mokyklos istorijos vadovėliai beveik visai neskiria dėmesio šiai civilizacijai. Pavyzdžiui, Evaldo Bakonio parengtame 6 klasės istorijos vadovėlyje skirta vos 1 ar 2 pamokos šiai kultūrai. Be to, kaip specialistė, turiu priekaištų, nes pateikiamoje informacijoje radau netikslumų“, – teigė M.Larbi. Ji pridūrė, kad prie neigiamo arabų įvaizdžio, kuris sustiprėjo pabėgėlių krizės metu, ženkliai prisideda šalies žiniasklaida. „Dažnai pateikiama informacija neatitinka realybės ir faktų, neatsižvelgiama į kultūrinę, sudėtingą istorinę ir politinę įvairovę. Juk Artimieji Rytai yra be galo dinamiškas, spalvingas regionas“, – su M.Larbi sutiko ir jos kolegė.

Nenuostabu, kad per pirmuosius studijų metus susitelkiama į stereotipų laužymą ir mokymąsi suprasti kitą, tolimą kultūrą. Dažnai šiame etape dalis studentų „atkrenta“. Vieni supranta pasirinkę netinkamas studijas, kitiems arabų pasaulis atrodo per tolimas.

Trūksta žinių ir iniciatyvų

M. Petkauskaitė sako, kad esminės kliūtys siekiant susipažinti su tolimąja kultūra – baimė ir žmonių įsitikinimai, tačiau svarbu išskirti ir tai, kad arabų kultūrų pažinimui skirtų renginių ar iniciatyvų Lietuvoje yra mažai.

Studijuoti arabistiką (tikslus studijų programos pavadinimas – Artimųjų Rytų studijos) galima tik VU, o Vytauto Didžiojo universitete galima mokytis arabų kalbos. Tarptautinė organizacija CSPI atskleidžia politinius islamo principus, tačiau kultūros pažinimo prasme Arabų kultūros forumas kol kas yra vienintelė organizacija Lietuvoje, sako renginio organizatorė. Tiesa, pavieniai renginiai, susiję su arabų šalimis ir jų kultūromis, organizuojami. „Dažno praeivio paklausus, ką jis žino apie arabų kultūrą greičiausiai išgirstume labiau neigiamus, stereotipinius apibrėžimus.

Vargu ar jis žinotų, kokį vaidmenį arabų filosofija ir mokslas turėjo Renesansui, ar kokių mokslo aukštumų viduramžių Artimuosiuose Rytuose buvo pasiekta, kuo ypatinga islamo kaligrafija, ar kokia didybe dvelkia islamo architektūra, kurios pobūdį nulėmė filosofija, etika bei teisė? Būtent dėl šios priežasties išsivystė idėja įsteigti Arabų kultūros forumą, kuris suteiktų kokybiškos ir adekvačios informacijos apie šią kultūrą“, – pasakojo viena iš organizatorių. Renginys skirtas atskleisti daugiaspalvę, pozityvią ir įdomią arabų civilizacijos pusę. Labai svarbu ir tai, kad arabams siekiama suteikti galimybę patiems save pristatyti – į Lietuvą atvyks menininkai, diplomatai, muzikantai ir šokėjai iš Sirijos, Irako, Saudo Arabijos, Omano ir Palestinos.

„Siekiame, kad žmonės nebijotų, o norėtų pažinti šiuos kraštus. Vienoje konferencijoje Vilniuje sužinojau apie dr. Eglės Verseckaitės-Grzeskowiak tyrimo „Factors influencing people attitudes towards migrants“ (liet. „Veiksniai, darantys įtaką žmonių požiūriams į migrantus“) rezultatus, kurie atskleidė, kad pabendravus su migrantu didžiosios dalies dalyvių požiūris į juos pasikeitė. Tad galbūt šis renginys paskatins atėjusius domėtis, kvestionuoti gaunamą informaciją, o ne aklai tikėti pateikiama nuomone“, – vylėsi M.Petkauskaitė.

Vienas iš Arabų kultūros dienų Lietuvoje iniciatorių – Anna Lindh fondo tinklas Lietuvoje (ALF), apimantis daugiau nei 50 skirtingų šalies meno, kultūros, švietimo ir kitų sričių organizacijų. Tarpvyriausybinės institucijos, įkurtos 2004 m., tikslas – telkti įvairių šalių skirtingų kultūrų organizacijas bendriems projektams skatinant prasmingą tarpkultūrinį dialogą bei pagarbą kitoniškumui, žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms. Anot tinklo koordinatorės Rolandos Šliažienės, tiek fondo, tiek ir Arabų kultūros dienų tikslas – padėti net ir patiems skirtingiausiems atrasti bendrą kalbą, suvokti, jog pagarba žmogui ir jo vertės pripažinimas yra kertiniai pamatai, ant kurių statoma visa tarpkultūrinė veikla, kuriami bendražmogiški ryšiai. Ir nesvarbu, ar tu lietuvis, ar prancūzas, ar arabų kultūros žmogus. Tai renginys apie mus visus, mūsų požiūrį, mūsų vertingumo jausmą, nežiūrint į jokius skirtumus elgesyje, aprangoje, odos spalvoje ar kalboje.

5 dienų programoje – įvairūs menai ir paskaitos

Organizatorės atskleidė keletą renginių, kuriuose vilniečiai ir miesto svečiai galės apsilankyti. Programa gana įvairi. VU OC vyks akademinių paskaitų ciklas, kur pranešimus skaitys profesoriai iš Saudo Arabijos ir Lietuvos akademinės bendruomenės. Paskaitose bus galima daugiau sužinoti apie akademinius tyrimus Lietuvoje ir užsienyje koranistikos, islamo filosofijos, šokio, muzikos ir islamo mados srityse. Nepažintoji Pietryčių Azijos kaimų realybė Gedimino prospekte rugsėjo 15-17 d. vykstančioje Tautų mugėje bus galima susipažinti su Omano kultūra – paragauti vietinių gardėsių (chalvos, kavos ir datulių), užuosti tradicinius smilkalus, pamatyti omanietiškus apdarus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus suspindės islamo menininkės-kaligrafės Salvos Rasool paroda. Dar vieną kaligrafijos parodą surengs muzikantas ir kaligrafas iš Palestinos.

Norintys iš arčiau susipažinti su esminiais kaligrafijos bruožais galės tai padaryti kaligrafijos dirbtuvėse. Taip pat bus galimybė susikurti ir nusipiešti chna dažų tatuiruotę. UNESCO būstinėje ir Kauno įvairių tautų kultūrų centre vyks provokuojantis Forumo teatro pasirodymas. Kirtimų kultūros centre vyks keliautojų pasakojimų vakarai ir muzikiniai edukaciniai renginiai. Koncertą surengs grupė iš Saudo Arabijos. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks teatralizuotas arabų literatūros vakaras ir diskusija, instituto organizuojamas kartu su VU OC dėstytojais ir studentais. Mažųjų svečių laukia specialus trupės „Teatriukas“ spektaklis. Renginį vainikuos draugiškos futbolo varžybos tarp VU ir atvykstančių bei Lietuvoje gyvenančių arabų. Ir tai – tik dalis renginių, kurie planuojami.

Siras ir marokietis bendros kalbos tarpusavyje neras

Skirtumų tarp arabų galima pradėti ieškoti nuo kalbos. Arabų kalba skirstoma į literatūrinę ir į šnekamąją. Pirmoji yra bendrinė kalba, vartojama valstybinėse įstaigose, žiniasklaidoje ar kitoje oficialioje aplinkoje. Tuo metu šnekamoji kalba yra vartojama neformalioje aplinkoje – gatvėje, namuose ar turguje. „Kiek ši skirtis pasireiškia realybėje, suvokiau tik išvykusi studijuoti į Maroką, kur tikėjausi lavinti savo kalbos įgūdžius, bet atsitrenkiau į painaus marokietiško dialekto vartojimo sieną. Nors arabiškai, mano nuomone, šnekėjau visai neblogai, kasdienėje aplinkoje susidūriau su įvairiais kalbos barjerais net tokiose paprastose vietose kaip autobusas, parduotuvė, turgus, kur nesugebėdavau nusipirkti autobuso bilieto, duonos ar kitų dalykų Nors arabiškai, mano nuomone, šnekėjau visai neblogai, kasdienėje aplinkoje susidūriau su įvairiais kalbos barjerais net tokiose paprastose vietose kaip autobusas, parduotuvė, turgus, kur nesugebėdavau nusipirkti autobuso bilieto, duonos ar kitų dalykų“, – patirtimi dalijosi pašnekovė. Bandymai kalboje surasti bent kelis pažįstamus žodžius baigdavosi nesėkme. Girdimi žodžiai buvo visai kita, nauja ir nepažįstama kalba, o ką jau kalbėti apie regioninius dialektus. „Ironiška, bet arabas iš Libano ar Sirijos, vargu ar susišnekėtų su arabu iš Maroko ar Tuniso“, – pateikė pavyzdį M.Petkauskaitė.

Paklausta apie persų ir arabų panašumus ir skirtumus, M.Larbi pažymi, kad kai kurie arabus gretina su persais. Jos nuomone, tai yra tas pats, kas lyginti lietuvius ir rusus. Abi etninės grupės pakankamai skirtingos.

„Tai – skirtingos etninės grupės su skirtingomis kalbomis, priklausančiomis semitų ir indoeuropiečių šeimoms. Tai, kad persai naudoja arabiškąjį raštą ir savo žodyne turi daugiau nei 50 proc. arabizmų, nurodo tik vienos islamo religijos ištakas bei vieną ilgaamžę istoriją“. VU OC lektorė pabrėžė, kad tiek sunitai, tiek šiitai (dauguma šiitų yra Irano, Irako gyventojai) tiki į vieną šventają knygą Koraną ir į vieną pranašą Mahometą, kurio tradicija tarp sunitų ir šiitų kardinaliai nesiskiria. Pokalbio pabaigoje lektorė pridūrė, kad vakariečiams dažnai sunku suvokti tam tikrus musulmonų gyvenimo aspektus, pavyzdžiui, bendruomeniškumą, kuris arabams labai svarbus. Jos teigimu, bandymai į šias kultūras žvelgti per vakarietišką prizmę gali atskleisti siaurą perspektyvą. Arabų kultūros dienos Vilniuje, Kaune ir Visagine vyks rugsėjo 12-16 d.

Straipsnio autorė Auksė Podolskytė

Šaltinis: 15min.lt  / 2017 m. rugsėjo 5 d. 

Prieiga per internetą: https://www.15min.lt/pasaulis-kiseneje/naujiena/pasaulis-tavo-akimis/arabu-kulturos-dienose-rugseji-daugiasluoksnis-arabu-kulturu-pasaulis-1084-849062