Paieška pagal raktažodį:

2016 – Azijos šalių literatūros metai

Kasmet nuo 2013 m. Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia konkrečios kalbos literatūros metus. Jau apžvelgę netolimų kaimynų – lenkų, ukrainiečių, vengrų – literatūrą, šiemet atsigręžiame į kur kas tolimesnius regionus ir skelbiame 2016-uosius Azijos šalių literatūros metais, skirtais literatūrai hindi, japonų, kinų, korėjiečių, persų, sanskrito, tibetiečių ir turkų kalbomis. Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs
Skaityti

2016-ieji skelbiami Azijos šalių literatūros metais

Lietuvos istorija nebuvo palanki Azijos kalbų studijoms. Nors jau 1810 m. Vilniaus universitete buvo įkurta Rytų kalbų katedra, o 1822 m. siūlyta įsteigti ir Rytų kalbų institutą, šie anuomet itin pažangūs projektai buvo užgniaužti. Tarpukario Lietuvoje Azijos studijos taip pat nesulaukė institucinio palaikymo, o sovietų okupacijos metais Maskvos kontroliuojamos Lietuvos aukštosios mokyklos ir visai prarado galimybę plėtoti Azijos kalbų ir kultūrų pažinimą. Tad sąlytis su šiomis tūkstantmetėmis kultūromis ir jų literatūros kūriniais vyko arba pavienių entuziastų pastangomis, arba per tarpines
Skaityti

A. Beinorius: Prigimtinė japonų tradicija – šintoizmas

Šintoizmas (shintō, 神道 „dvasių  ar dievybių kelias“) – tai prigimtinė japonų tradicija paremta protėvių ir dvasių kultu, žmogaus ir gamtos sąveikos darna, pasaulio kaip šventybės samprata. Šintoizmas yra etninė religija, gimusi iš agrarinių kultų ir istorijos bėgyje turėjusi ir valstybinės religijos statusą. Tai tarsi iššūkis mūsų įprastam religingumo modeliui, kilusiam iš judėjiškų abraomiškų šaknų, savotiškas „religinis anchronizmas“ ar autentiška egzotika. Šiuo metu Japonijoje šintoizmas sinkretiškai susipynęs su budizmu ir konfucianizmu, bet gyvuoja gana autonomiškai; animistinės jo šaknys ir vėlesnės kultūrinės įtakos dar gerai
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie budizmą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie budizmą. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose. Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie hinduizmą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, lektoriai Vytis Vidūnas ir Vladimir Karobov LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie hinduizmą. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose.Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur veda radikalų įniršis?
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie islamą

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo pokalbyje apie islamą – religiją, kuri atsirado kaip krikščionybės pusseserė, bet šiandien daugeliui atrodo pernelyg egzotiška. Laidos vedėjas Algirdas Acus, konsultantas – VU filosofijos fakulteto religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas. Šaltinis: LRT Kultūra, laida „Anapus čia ir dabar“ | 2016 m. balandžio 21 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100072
Skaityti

Anapus čia ir dabar: apie netikinčius

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro prof. Audrius Beinorius, VU filosofijos prof. Albinas Bagdonas ir prof. Albinas Plėšnys LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“ diskutavo apie netikinčius. Krikščionybė, islamas, budizmas ir kitos didžiosios religijos – iš esmės, ir jų susidūrimas su pasauliu šiuolaikinėse aktualijose. Kodėl dabartiniai žmonės nusigręžia nuo civilizacijos, šiuolaikinės visuomenės pasiekimų, ima į rankas automatą, mačetę ir eina kovoti su visu pasauliu? Kas netenkina šių laikų žmogaus, kad jis meta viską ir eina kovoti už tikėjimą? Kas provokuoja religinį fundamentalizmą ir kur
Skaityti

Anapus čia ir dabar: islamas ir Europa

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja Maritana Larbi dalyvavo diskusijoje apie musulmonų bendruomenes Europoje, kurios atrodo egzotiškai, bet kelia politinių įtampų. Apie islamo susidūrimą su Europa LRT laidoje „Anapus čia ir dabar“. Laidos vedėjas Algirdas Acus, konsultantas – VU filosofijos fakulteto religijos ekspertas doc. Kęstutis Dubnikas. Šaltinis: LRT Kultūra, laida „Anapus čia ir dabar“ | 2016 m. balandžio 28 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/100071
Skaityti

Antano Poškos mokslinė veikla Indijoje

Vytis Vidūnas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Mūsų tautiečio Antano Poškos, keliautojo, antropologo, rašytojo ir esperantininko, mokslinę veiklą Indijoje įvertino Indijos mokslo bendruomenė. Lietuvoje A. Poška yra labiau pagarsėjęs kaip keliautojas ir populiarios atsiminimų knygų serijos „Nuo Baltijos iki Bengalijos“ autorius. Tačiau šiandien visiškai pagrįstai galime jį laikyti vienu iš mokslinės indologijos pradininkų Lietuvoje.  „Didžioji kelionė “ į Indijos paslaptis. Antanas Poška į savo „didžiąją kelionę“ (kaip jis pats vadina ją savo prisiminimuose) išvyko 1929 m. lapkričio mėnesį iš Kauno motociklu. Per daugiau nei
Skaityti

Antropologas apie rohinjų krizę: „Tai, ką daro Mianmaras, palies visą pasaulį“

Mianmare gyvenęs Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantas, antropologas Justinas Stankus mano, kad viena pagrindinių šiuo metu Mianmarą krečiančios rohinjų krizės priežasčių – su budizmu persipynęs nacionalizmas. J.Stankus spėja, kad šia žmogiškąja tragedija gali pasinaudoti ne tik politiniai lyderiai, bet ir teroristinės organizacijos. VU OC doktorantas tikina, kad daugybė žmonių apskritai nežino, kur yra Mianmaras. To priežastimi jis nurodo diktatūrą, nuo 1962-ųjų izoliavusią save ir lėmusią tarptautinės bendruomenės izoliaciją. Be to, iki 1989-ųjų šalis buvo vadinama Birma. Aiškindamas krizės, privertusios per mėnesį iš
Skaityti

Apie menininko Sadao Mino kūrybines dirbtuves ir rankų darbo popieriaus parodą

Reportažas apie japonų menininko Sadao Mino kūrybines dirbtuves ir rankų darbo popieriaus washi parodą. Renginio kuratorė Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros ir Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė dr. Miglė Lebednykaitė. Tradiciškai washi gaminamas tik iš natūralių medžiagų ir atspindi Japonijos estetikos savitumą. Neseniai japoniškas tradicinis rankų darbo popierius washi buvo įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūrinio paveldo sąrašą. 2015 m. rugsėjo 4–6 d. vyko IV Japonijos kultūros festivalis, kurio metu buvo galima pamatyti menininko Sadao Mino washi popieriaus parodą (LITEXPO, Menų salė). Sadao
Skaityti

Apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“

2016 m. balandžio 12 d. (antradienį) vyko apskritojo stalo diskusija „Ex oriente lux“. Pasitinkant dvi LMA tikrojo nario prof. Antano Andrijausko monografijas, „Amžinybės ilgesys: Tradicinė indų kultūra, estetika ir menas“ (2015) ir „Vaizduotės erdvės: Tradicinė kinų estetika ir menas“ (2015). Renginyje dalyvavo LMA tikrasis narys prof. Antanas Andrijauskas, prof. habil. dr. Bronislavas Kuzmickas, dr. Valdas Jaskūnas, dr. Naglis Kardelis, dr. Loreta Poškaitė ir dr. Odeta Žukauskienė. Diskusijai vadovavo dr. Naglis Kardelis. Renginys vyko Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje. Diskusijos vaizdo įrašas: http://www.filosofija.info/rytai/senoves-kinu-filosofija/apskritojo-stalo-diskusija-ex-oriente-lux/ Šaltinis: Filosofija /  http://www.filosofija.info
Skaityti

Ar Lietuvoje šiandien tilptų 40 000 tarpukario pabėgėlių?

Nors į Lietuvą pagal ES programą ligi šiol perkeltos tik trys šeimos, pabėgėlių priėmimas tebekelia daug klausimų ir diskusijų. Viena iš jų trečiadienį vyko Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centre. Diskusijoje dalyvavo ir leidimą gyventi Lietuvoje gavęs afganistanietis Abdulas Basiras Yousofas. Diskusijoje „Pokalbis su Basiru. Pabėgėliai: vengti, suprasti, priimti?“ taip pat dalyvavo Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros atstovė Renata Kuleš, karo istorijos ekspertas daktaras Gintautas Surgailis, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, islamo ekspertė Maritana Larbi. Diskusiją vedė Markas Zingeris. Visą straipsnį skaityti: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2016-05-20 Straipsnį parengė
Skaityti

Arabistikos ekspertė Maritana Larbi laidoje „Yra, kaip yra“

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė, arabistikos ekspertė Maritana Larbi dalyvavo diskusijų laidoje „Yra, kaip yra“. Ši LNK televizijos laida išsiskiria aktualumu, nes joje analizuojamos ir aptariamos šiuo metu svarbiausios visuomenei temos, o mintimis ir savo pastebėjimais dalijasi garsūs ekspertai ir visuomenės veikėjai. Laidos vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė. Šaltinis: LNK laida „Yra, kaip yra“ / 2017 m. gruodžio 7 d. Prieiga per internetą: http://www.lnkgo.lt/visi-video/yra-kaip-yra-17/ziurek-yra-kaip-yra-494
Skaityti

Arabų kultūros dienose rugsėjį – daugiasluoksnis arabų kultūrų pasaulis

Kaip Lietuvoje suprantamos šios visuomenės ir jų pasiekimai? Koks šalies gyventojų santykis su jomis? Kodėl su arabų menu verta susipažinti? Apie tai rugsėjo 12-16 d. Vilniuje, Kaune, Rukloje ir Visagine bus galima sužinoti atėjus į Arabų kultūros dienas.  Jų metu suplanuoti įvairūs renginiai, dedikuoti skirtingų arabų šalių kultūroms. Renginiuose savo patirtimi ir žiniomis dalinsis Vilniaus universiteto Orientalistikos fakulteto (VU OC) lektorė ir VšĮ Arabų kultūros forumo vadovė Maritana Larbi bei šios įstaigos projektų koordinatorė Milda Petkauskaitė. Vykstant globaliems pokyčiams pasaulio visuomenėse, didėjant
Skaityti

Artur Mirkevič: „Studijos – savęs pažinimo ir tobulinimo procesas“

Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centre dėstomos Azijos studijos supažindina su Japonijos, Kinijos ir Pietų Azijos regiono šalių kultūromis, išmokstama jų kalbų. Azijos kultūrų ir kalbų studijos – tai kelionė į nežinomybę ir iššūkis, kuriam ryžtasi tikrai drąsūs žmonės. Vienas iš jų – Arturas Mirkevičius, Vilniaus universiteto indologijos studijų absolventas. Studijų metais buvo VU Studentų atstovybės narys, Orientalistikos centro Studentų atstovybės pirmininkas, ERASMUS mentorių programos savanoris. Kas jus patraukė pasirinkti tokias studijas? Nuo mažens mane domino Azija. O labiausiai – budizmo filosofija. Nors pats
Skaityti

Atgaivintas orientalizmas: kolonijinė galvosena Vakarų analitikų komentaruose apie Ukrainą

Fabio Belafatti, Šiuolaikinės Vidurio Azijos studijų centro koordinatorius, Vilniaus universiteto Orientalistikos Centro lektorius Pastaruosius keletą mėnesių prorusiški komentatoriai daugelyje Vakarų šalių nušviečia įvykius Ukrainoje remdamiesi stereotipais, kurie primena kadaise buvusią tipišką rasistinio ir imperialistinio mąstymo retoriką. Dėl tų stereotipų ukrainiečiai (taip pat gruzinai, moldavai, lenkai, lietuviai, latviai, estai) tampa naujos formos orientalizmo – iškreipto mąstymo būdo, kurį žmonės Vakaruose demonstruoja kalbėdami apie padėtį kitose pasaulio dalyse, – aukomis. Šis straipsnis suteikia peno skaitytojų ir komentatorių apmąstymams ir skatina sustoti ir susimąstyti
Skaityti

Audrius Beinorius: Kodėl sakome „requiem“ mokslui Lietuvoje?

Nepaisant vis nuskambančių iš politikų lūpų optimistinių gaidų, aukštojo mokslo Lietuvoje padėtis yra kritinė, sakyčiau, jog jau seniai esame pasiekę dugną, nors vis dar save saldžiai apgaudinėdami suokiame apie grėsmingą artėjimą prie jo. Ilgus metus bendru visų partijų „sutarimu“ vykdyta Lietuvos aukštojo mokslo (AM) dekonstrukcija artėja į pabaigą ir atrodytų užsibrėžti tikslai bus sėkmingai įgyvendinti: pagaliau sistema merdi! Panašu, kad visos švietimo ir mokslo sistemos gelbėjimas ne tik buvo iki šiol mūsų politinėms partijoms svarbus demagoginis rinkimų šou „arkliukas“, bet nuspręsta
Skaityti

Audrius Beinorius: pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro budizmo tyrinėtojas prof. Audrius Beinorius ir doc. Loreta Poškaitė „Žinių radijo“ laidoje „Prie pietų stalo“ diskutavo apie tai, ko lietuviai ieško Rytuose ir ką ten atranda. „Kitų kultūrų pažinimas yra veidrodis, padedantis pažinti save. Pažinęs kitas kultūras, tapau labiau lietuvis“, – teigia budizmo tyrinėtojas Audrius Beinorius.Laidos vedėjas Raigardas Musnickas. Šaltinis: Žinių radijas / laida „Prie pietų stalo“ / 2016-07-05 Prieiga internete: http://www.ziniuradijas.lt/laidos/prie-pietu-stalo/pietaujame-su-budizmo-tyrinetoju-audriumi-beinorium?video=1
Skaityti

Audrius Beinorius: „Apie dievą Indrą ir jo vadžrą“

2017 rugpjūčio 24–27 dienomis vyko jau tradiciniu tapęs post-folkloro krypties festivalis„Mėnuo Juodaragis“, kuriame dėmesys skirtas ne tik alternatyviai muzikai, bet ir seniesiems amatams, tradicijoms – baltų kultūrai apskritai. Renginio metu „Kino ir paskaitų palapinėje“ buvo perskaityta virš 20 pranešimų baltų mitologijos ir konkrečiai Perkūno tema. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesorius habil. dr. Audrius Beinorius skaitė pranešimą „Apie dievą Indrą ir jo vadžrą“. Pranešimo įrašas. Šaltinis: Filosofija / 2017-11-05 Prieiga per internetą: http://www.filosofija.info/video/baltu-religija-perkunas/
Skaityti

Augustė Grižibauskaitė apie pabėgėlių centrus Jordanijoje

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Artimųjų Rytų studijų koordinatorės Augustės Grižibauskaitės komentaras LRT laidoje „Savaitė“ apie pabėgėlių padėtį Jordanijoje. Šaltinis: LRT Mediateka, LRT laida „Savaitė“ (20:21) / 2015-09-20 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/84003  
Skaityti

Azijos kinas lietuvius traukia egzotika ir netradicinėmis problemomis

Azijos kinas lietuvius traukia egzotika ir netradicinėmis problemomis DELFI 2015 m. gruodžio 16 d. 10:38 Ar mokame tinkamai žiūrėti Azijos kiną? Ar galime teigti, kad jis užkonservuotas „tradicionalizme“? „Juk tai daugybė industrijų su skirtinga istorija, kultūrinėmis realijomis, taigi ir visiškai kitokiais nei Vakaruose filmų naratyvais, estetika, kompozicija“, – pasakoja orientalistas, vizualiosios Azijos kultūros specialistas dr. Deimantas Valančiūnas, kuris gruodžio 17 d. vakarą, 17.30 val., kino teatre „Skalvija“ atvers kiek kitokio, neholivudinio kino pasaulio duris. Egzotiški filmai Lietuvoje populiarūs „Azijos kinas Lietuvoje
Skaityti

Azijos kinas – Rytų ir Vakarų sintezė, pamiršti žanrai ir populiarioji kultūra

Rudens pradžioje Vilniaus universitete (VU) vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Nation, Gender and History: Asian Cinemas in Perspective“. Vienas pagrindinių jos sumanytojų ir organizatorių, VU Orientalistikos centro tyrėjas dr. Deimantas Valančiūnas sako, kad nuolatos stengiasi griauti mitus, esą populiarioji kultūra yra neverta mokslininkų dėmesio, o mažabiudžetiniai filmai negali būti įdomūs. Pasak jo, jeigu filmas yra žiūrimas – jis yra svarbus žiūrovui, todėl automatiškai aktualus ir vertas profesionalų dėmesio. Kodėl ėmėtės organizuoti konferenciją? Ir būtent apie Azijos kiną? Pagrindinis mano paties tyrimų laukas apima
Skaityti

Didžioji Antano Poškos kelionė

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas „Didžiąja kelione“ Antanas Poška (1903–1992) prisiminimuose vadina savo daugiau nei septynerius metus (1929–1936) trukusią kelionę į Indiją. Ir nors lietuvių keliautojui, esperantininkui, tyrėjui ir mokslininkui gyvenimas tikrai nepašykštėjo nuotykių ir išbandymų tolimuose kraštuose, jo kelias į Indiją, veikla joje lėmė tai, kad šiandien visiškai pelnytai A. Pošką galime laikyti vienu iš Lietuvos mokslinės indologijos pradininkų. „Didžioji kelionė“ tęsiasi: paminėdama lietuvių tyrinėtojo 110-ąsias gimimo metines, 2013 m. rudenį Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje su Lietuvos–Indijos forumu,
Skaityti

Discovering Lithuania: small state with big goals

CNN-IBN televizijos laida  WORLD: Discovering Lithuania: Small state with big goals/ 11:45  / 2015-11-11 Prieiga per internetą: http://www.ibnlive.com/videos/world/discovering-lithuania-small-state-with-big-goals-1163288.html
Skaityti

Diskusija apie aukštąjį mokslą Azijos šalyse

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro lektorė Jurgita Ignotienė dalyvavo 2015 m. spalio 22 d. LRT radijo laidoje „Dešimt balų“ vykusioje diskusijoje, kurioje buvo aptariami mūsų studijų ir studijų Azijos šalyse skirtumai. Diskusijos dalyviai siekė apibrėžti Azijos aukštųjų mokyklų mokslo kokybė, taip pat ir ko galėtume pasimokyti iš šių šalių aukštųjų mokyklų. Šaltinis: LRT, radijo laida „Dešimt balų, 2015 m. spalio 22 d. Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1012026411    
Skaityti

Dr. Antano Poškos pėdsakais keliavo ir Orientalistikos centro lektorius

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje atidaryta fotografijų paroda „Antano Poškos pėdsakais“, skirta lietuvių keliautojui, mokslininkui, antropologui, esperantininkui dr. Antanui Poškai. Ją inicijavo Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos–Indijos forumu, kurio vienas steigėjų yra Vilniaus universitetas, o tarp šešių fotografijų autorių galime išvysti ir keletą Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno darbų. „2004 m. liepą–rugpjūtį kartu su Vladu Vitkausku ir Vladu Lašu organizavome ekspediciją „Baltistanas 2004“, per kurią aplankėme ir tas vietas, kuriomis keliavo A. Poška. Pagrindinis ekspedicijos tikslas buvo susipažinti su Baltistano
Skaityti

Dr. Deimantas Valančiūnas: „Kokybiškas mokslas suteikia studentui visapusišką pasirinktos srities išmanymą“

Dr. Deimantas Valančiūnas šiemet buvo apdovanotas kaip geriausios per praėjusius metus Lietuvoje apgintos disertacijos autorius humanitarinių ir socialinių mokslų srityje. Su jaunuoju mokslininku kalbamės apie tai, ko reikia, kad kuo daugiau jaunų žmonių pasirinktų mokslo kelią. Praėjusiais metais buvote apdovanotas kaip vienas iš geriausių disertacijų autorių. Ar tai reiškia, kad esate apsisprendęs siekti mokslininko karjeros? Kas lėmė tokį Jūsų sprendimą ir kada jį priėmėte: dar rinkdamasis bakalauro studijas ar vėliau mokydamasis aukštojoje mokykloje? Akademinių tyrimų galimybės man visada buvo įdomios – su
Skaityti

Dr. Konstantinas Andrijauskas: apie naują Kinijos vaidmenį pasaulio politinėje arenoje

Radijo laidoje „LRT Vasaros studija“ pokalbis apie „Azijos milžine“ ir „pasaulio fabriku“ vadinamos Kinijos naują vaidmenį pasaulio politinėje arenoje su VU Orientalistikos centro lektoriumi, VU TSPMI politikos mokslų daktaru Konstantinu Andrijausku. Laidos vedėjas R. Bružas.  Šaltinis: LRT Vasaros studija / 2017-06-05 Prieiga per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013670090
Skaityti

Ebolos virusas plinta žaibiškai: kodėl taip sunku suvaldyti?

Suvaldyti siaučiantį ebolos virusą sudėtinga, nes sveikatos apsaugos sistema Vakarų Afrikos šalyse niekinė, o žmonės dažniau renkasi tradicinį gydymą, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojas Gediminas Degėsys. Jei yra viena kita privati ligoninė, ji vis tiek pasiekiama labai mažam skaičiui žmonių. [...] Kaimuose gydytojų nėra, atvažiuoja dirbti apmokytos seselės. O jei net ir keliautojas turi kokią problemą, paprastai skiriami tie patys vaistai – tiek nuo maliarijos, tiek nuo galvos skausmo“, – pasakoja G. Degėsys.Lietuvos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros
Skaityti

Estijoje lietuvis profesorius vertesnis pustrečio karto

Nustekenti mažų atlyginimų, vieni aukštųjų mokyklų dėstytojai bei tyrėjai kartu su bendrojo lavinimo pedagogais rengiasi neterminuotam streikui, o kiti kraunasi lagaminus ir vyksta svetur arba keičia profesiją. Nieko nebestebina Lietuvos universitetuose ir Oksforde ar Harvarde dirbančių profesorių atlyginimų skirtumai. Tačiau jau panašaus į mūsų šalį lygio valstybės, pavyzdžiui, Estija, moka profesoriams pustrečio karto daugiau ir pritraukia geriausių savo srities žinovų iš viso pasaulio. Taip pat iš Lietuvos. Keliskart didesnės algos Vilniaus universiteto Orientalistikos centro profesoriaus, Konfucijaus instituto direktoriaus habil. dr. Audriaus Beinoriaus jau
Skaityti

Filipinus sužavėjęs politikas šalį užtvindė kraujo upėmis

Jis rodo vidurinį pirštą Europai, o JAV lyderį drįsta vadinti kalės vaiku. Nusikaltėlių skerdynes rengiantis Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte kritikų nepaiso, nes jo užnugaryje – jį šlovinantys tautiečiai. Per kelis mėnesius R. Duterte tapo vienu prieštaringiausiai vertinamų politikų pasaulyje. Jis savo aštriu liežuviu sugebėjo įžeisti visus: nuo pavienių asmenų – kaip popiežius Pranciškus ir JAV prezidentas Barackas Obama iki didžiulių organizacijų – Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos. Tačiau R.Duterte pomėgis visus vadinti kalės vaikais ir rodyti vidurinį pirštą tėra maži
Skaityti

Friends of Tibet in Lithuania Celebrate the Dalai Lama

Friends of Tibet in Lithuania celebrated the 80th Birthday of His Holiness the 14th Dalai Lama on June 19 in Vilnius. This celebration became a part of the huge traditional cultural event called "Culture Night" which was held in Vilnius that night. The citizens of Vilnius and the guests of the city had a unique opportunity to attend different cultural places and various performances overnight; streets of Vilnius were therefore crowded till dawn. It was a good opportunity to invite a
Skaityti

Geležinė uždanga vienu atveju dar nesugriauta

  Vakarų europiečių supratimas apie Sovietų Sąjungą pagrįstas įsivaizdavimu, o rytiečių – tiesiogine patirtimi, todėl yra patikimesnis, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkas Fabio Belafatti iš Italijos. Tačiau, jo nuomone, rytiečių balsas Vakarų nepasiekia: „Mokydamasi klausytis kitos Europos dalies minčių Vakarų Europa vis dar nesugriovė geležinės uždangos“.   F. Belafatti taip pat teigia Vakarų Europos požiūryje į Rytų Europą įžvelgiąs kolonijinio požiūrio elementų. „Visos Rusijos imperijoje ar Sovietų Sąjungoje buvusios valstybės suprantamos kaip objektai, negalintys priimti savarankiškų sprendimų. Tad buvusių kolonijinių galių gyventojams dažnai
Skaityti

Geriausias OC dėstytojas dr. Vytis Silius: „Kinijos studijos yra mūsų pačių studijos“

Pernai fortūna Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytojui dr. Vyčiui Siliui buvo itin dosni. Tačiau jis prisipažįsta, kad bene labiausiai vertina studentų pripažinimą – jie dr. V. Silių išrinko geriausiu šio centro dėstytoju. Paradoksalu, kad niekada pedagogu nenorėjęs būti jaunasis mokslininkas šiuo metu neįsivaizduoja savo gyvenimo be dėstymo. Tačiau fortūna pašnekovui vėlgi šypsosi: jis gali dėstyti tai, kuo dega akys ir širdis. Praėję metai nepašykštėjo sėkmės: Jūsų disertacija įvertinta kaip viena geriausių šalyje, buvote išrinktas geriausiu Orientalistikos centro dėstytoju. Ar tai rodo,
Skaityti

Geriausias Orientalistikos centro dėstytojas – apie studentus, dokumentinius filmus ir Dalai Lamą

„Šiuo metu nieko kito nedarau, tik vis kalbu apie keliautoją Antaną Pošką“, – nusikvatoja geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas lektorius Vytis Vidūnas. Likimas jam lėmė ne tik prisiliesti prie šios asmenybės, bet ir susitikti su Dalai Lama, Tatjana Jelizarenkova, kitais žmonėmis, palikusiais ryškų pėdsaką dėstytojo gyvenime. Ką Jums reiškia geriausio Orientalistikos centro dėstytojo vardas? Tai širdžiai labai brangus įvertinimas. Kadangi prie jo daugiausia prisidėjo studentai, ypač malonu. Mano dėstomos disciplinos nėra jau tokios lengvos, tad kartais tenka studentus įvairiomis priemonėmis motyvuoti. Dėl
Skaityti

Geriausias Orientalistikos centro dėstytojas – apie studentus, dokumentinius filmus ir Dalai Lamą

„Šiuo metu nieko kito nedarau, tik vis kalbu apie keliautoją Antaną Pošką“, – nusikvatoja geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas lektorius Vytis Vidūnas. Likimas jam lėmė ne tik prisiliesti prie šios asmenybės, bet ir susitikti su Dalai Lama, Tatjana Jelizarenkova, kitais žmonėmis, palikusiais ryškų pėdsaką dėstytojo gyvenime. Ką Jums reiškia geriausio Orientalistikos centro dėstytojo vardas? Tai širdžiai labai brangus įvertinimas. Kadangi prie jo daugiausia prisidėjo studentai, ypač malonu. Mano dėstomos disciplinos nėra jau tokios lengvos, tad kartais tenka studentus įvairiomis priemonėmis motyvuoti. Dėl
Skaityti

Geriausias VU Orientalistikos centro dėstytojas dr. Deimantas Valančiūnas skatina studentus surasti juos dominančius tyrimų objektus

Geriausias Vilniaus universiteto (VU) Orientalistikos centro dėstytojas dr. Deimantas Valančiūnas bakalauro studentams dėsto Azijos kiną, hindi kalbą, kursą apie Indijos modernizaciją, o magistrantams – Azijos vizualiąją ir populiariąją kultūrą. Dar studijų metais išvykęs stažuotis į Indiją, jis apsilankė kino teatre ir liko sužavėtas žiūrovų emocijų. Taip tapo Indijos kino „akafanu“ ir tik baigęs bakalauro studijas pradėjo dėstyti hindi kalbą. Tuometinė pažintis su Indijos kinu vėliau paskatino jį pasinerti į Azijos kino industrijos sritį. Dr. D. Valančiūnas 2014 m. buvo apdovanotas
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: Arabiška kavos kilmė ir jos „krikštas“

Dažnas šiuolaikinis žmogus nebeįsivaizduoja, kaip ryte įmanoma išsiridenti iš lovos, kai netoliese negaruoja puodelis kavos. Nepaisant šio, vis brangstančio malonumo, didmiesčių kavinės, jau tapusios socialiniu fenomenu, nuolat būna pripildytos klegančių paauglių, iš darbo kavos pertraukai ištrūkusių darbuotojų ar jaukiai su knyga rankose įsitaisiusių močiučių. Ar žinojote, kad šiandieną toks įprastas gėrimas kadaise sukeldavo tikrą revoliuciją visur, kur tik pasirodydavo? Faktas. Mokslininkai neabejoja, kad kavos gėrimas atsirado arabų kraštuose. Istoriniai tyrimai rodo, kad ankstyviausias įrašas apie kavą buvo rastas IX a. II
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: kaip musulmonams suderinti darbą ir penkias maldas per dieną

Po varginančios kelionės lėktuvu, valandos praleistos autobuse ir valandos viešbučio registratūroje dėl pasimetusių kambario registracijos dokumentų, pagaliau kritome į lovas ir, jau artėjant pirmajam sapnui, iš miegų, lyg šaltu vandeniu perliejus, pabudino iš minareto sklindantis muedzino šaukimas dar prieš aušrą vykstančiai pirmajai dienos maldai. Daugelis, pabuvę musulmoniškuose kraštuose, negalėjo negirdėti nors vieno iš penkių muedzino šaukimų maldai, kadangi jo metu nurimsta net muzika triukšmingose lauko kavinėse, o visą miestą užpildo iš ant mečetėse pritaisytų garsiakalbių sklindantys neaiškūs arabiški žodžiai, iš kurių
Skaityti

Gintarė Sereikaitė: Ramadano metu moterims nelieka laiko dvasinei veiklai

Vienas iš islamo religijos stulpų – Ramadanas, Vakarų pasaulyje labiau žinomas kaip pasninkas, kasmet pritraukia viso pasaulio žiniasklaidos dėmesį. Iš tiesų Ramadanas turi platesnę reikšmę Islamo pasaulyje. Šis mėnuo musulmonams yra ne tik maisto ir vandens atsisakymas, tai visas procesas, orientuotas į asketišką gyvenimo būdą. Ramadano tikslas, apribojus žemiškus poreikius bei aistras nuo aušros iki sutemų, įtraukiant tiek maistą, tiek lytinius santykius, susikaupti maldoms skirtoms Dievui, pasinerti į dvasinį savęs apsivalymą bei pajusti skurstančiųjų kančią. Daugelis keliautojų žino – Ramadano mėnesį į
Skaityti

H. Murakami knygų vertėja J. Polonskaitė: „Jis parodo, kokia svarbi yra kasdienybės kultūra“

Japonų rašytojas Haruki Murakami – vienas populiariausių užsienio autorių Lietuvoje. Jo knygų parduota dešimtys tūkstančių egzempliorių, jo kūriniai iš japonų kalbos į lietuvių dažnai išverčiami netgi greičiau nei į anglų kalbą. Kuo skaitytojus traukia šis rašytojas, kuo ypatingas jo knygose kuriamas pasaulis, ar jis iš tiesų nusipelno Nobelio literatūros premijos, kuri jam prognozuojama jau daug metų? Apie tai – pokalbis su vertėja Jurgita Polonskaite, kuri į lietuvių kalbą išvertė keturias H. Murakami knygas, į šio autoriaus kūrybą gilinosi studijų Japonijoje
Skaityti

Indija tapo lietuvės kosmosu: yra taisyklių, kurias ignoruoti pavojinga

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro alumnė Evelina Vilčinskaitė apie Azijos studijas, gyvenimą Indijoje ir profesines galimybes Lietuvoje: „Būdama VU Orientalistikos centro lektore labai džiaugiuosi, kad nuo šio rudens galėsime pasiūlyti atnaujintą Pietryčių Azijos studijų bakalauro programą, kuri, neabejojame, visiškai atitiks Vakarų Europos universitetų siūlomas programas ne tik teoriniu, bet ir praktiniu lygiu." Indija vis dažniau atsiranda keliautojų iš Lietuvos žemėlapiuose. Azijos menų centro vadovė Evelina Vilčinskaitė sako, kad kiekvieno žmogaus pažintis su šalimi, kurioje gyvena 1,3 milijardo žmonių, būna skirtinga ir suteikianti unikalios
Skaityti

Indija: kokia ji mūsų sąmonėje?

Orientalistikos centro lektoriaus Vyčio Vidūno teigimu, Indija yra daugialypė, daugiaveidė valstybė, kurios vienovė sunkiai suvokiama. „Neregiai privedami prie dramblio ir turi apčiupinėti, o paskui apibūdinti, kas yra dramblys. Vienas atsako, kad dramblys – tai lankstus daiktas, kiti sako, kad jis kaip kolona, nes labai tvirtas. Apibūdinimas priklauso nuo to, prie kurios daikto vietos prisilieti. Taip yra ir su Indija“, – pradėdamas kalbėti apie šią šalį, rytietiškos pasakos ištrauką pasitelkia VU Orientalistikos centro lektorius Vytis Vidūnas. Su juo ir kita šio centro
Skaityti

Indijoje planuojama dėstyti lietuvių kalbą

2016 m. spalio 8–17 dienomis Orientalistikos centro indologijos ir budizmo studijų profesorius Audrius Beinorius pakviestas vieno seniausių Indijoje Bharatiya Vidya Bhavan (BVB) universitete lankėsi Naujajame Delyje, Indija. Išvykos tikslas – sudalyvauti tarptautinėje konferencijoje „Sanskritas ir Europos kalbos“, kurią parėmė Indian Council of Cultural Relations (Indijos kultūrinių ryšių centras). Konferencijoje dalyvavo gausus būrys Europos šalių ir Indijos universitetų mokslininkų, kuriuos subūrė šio universteto profesorė Shashi Bala. Konferencijoje A. Beinorius perskaitė pranešimą „Sanskritas ir Lietuva: kultūriniai ir lingvistiniai ryšiai“. Konferencijoje neformalaus susitikimo metu
Skaityti

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkų Azijos kultūrų tyrimų serija Deimantas Valančiūnas. Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika         ISSN 1822-0347. Žurnalas Spectrum 1(22)20150428, Vilniaus universitetas.
Skaityti

Indijos siaubo filmai: gotika, demonai ir... erotika

Deimantas Valančiūnas, Vilniaus universiteto filologijos fakulteto ir Orientalistikos centro lektorius Iš pirmo žvilgsnio Indijos kinas (populiariai vadinamas Bolivudu) – tai jausmingos melodraminės meilės istorijos, trunkančios apie tris valandas, kurių pusę užima dainos ir šokiai; stereotipiniai, lengvai nuspėjami personažai; pernelyg akivaizdi, dirbtinė vaidyba. Ar iš tiesų visi indiški filmai yra vienodi? Ar egzistuoja Indijoje kino žanrai ir ar indai kuria siaubo filmus? Galima numanyti, kad klausiančiojo veide atsiras nuostaba išgirdus atsakymą „taip“, tačiau Indijoje kuriami siaubo filmai – galbūt kitokie nei jų
Skaityti

Indijos šokio ir muzikos festivalyje – šiuolaikiškas požiūris į klasikinį meną

Lapkričio pradžioje į Vilnių atkeliauja septintasis klasikinio Indijos šokio ir muzikos festivalis „Sursadhana‘15“. Šių metų renginys išsiskiria unikalia šiuolaikine klasikinio Indijos šokio perspektyva, kurią perteikia pasaulyje puikiai žinoma atlikėjų pora Parshwanathas ir Shruti Upadhye. Tarptautinius šokio ir ne mažiau įspūdingus klasikinės indiškos muzikos atlikėjus į lietuvišką rudenį atviliojęs festivalis vyks Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Kupiškyje. Pirmieji festivalio renginius išvys Kauno ir Klaipėdos gyventojai bei svečiai, o lapkričio 7 d. „Sursadhana‘15“ atkeliaus į sostinę. Rusų dramos teatre vyks du šokiui ir muzikai
Skaityti

Indiška magija leido pamiršti kasdienybės rūpesčius

Lapkričio 12 dieną Lietuvos rusų dramos teatre nuaidėjo jau aštuntasis Indijos kultūros festivalis „Sursadhana“. Šokio ir muzikos koncertai stebino unikaliais pasirodymais. Šokio koncerto vinimi tapo profesionalus klasikinio indiško šokio, klasikinio baleto bei modernaus šokio atlikėjo Sooraj Subramniam pasirodymas. Šokėjas pademonstravo aukščiausią choreografinę meistrystę, atlikdamas odissi stiliaus kompozicijas. Skulptūriškas judesys, švari šokio technika, erdvinė dinamika virtuoziškai atskleidė indiško šokio estetikos subtilumą. „Rajyashree Ramesh“ šokio ir meno akademijos bharatanatyam stiliaus šokėjos pademonstravo puikiai įvaldytą sinchronišką šokio techniką, atlikdamos sudėtingą net pusvalandžio trukmės choreografinę
Skaityti

Indologė Kristina Dolinina laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“

LRT laidoje „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos lektorė Kristina Dolinina viktorinos žaidėjams uždavė klausimą apie Azijos valstybes. Nacionalinio projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ dalyviams vaizdo klausimus siunčia žinomiausi šalies mokslininkai, išradėjai, olimpiniai čempionai, teatro ir kino kūrėjai. Moksleiviams suteikiama galimybė ne tik pademonstruoti savo žinias, bet ir kurti žaidimo strategiją. Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ globėja – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Laidos vedėjai Robertas Petrauskas ir Dominykas Vaitiekūnas. Šaltinis: LRT mediateka, laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ įrašų archyvas / 2017-01-08, žr. 04:01 Priega per internetą: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/159601
Skaityti