Kodėl naikinama Palmyra?

2015-11-16
 | Kategorija: Tekstai
 | 
Žymės:
Kodėl naikinama Palmyra?

Nuo gegužės mėnesio žiniasklaidoje mirgėjo pranešimai apie pavojų senovinio Palmyros miesto išlikimui, o paskui – vaizdai, kaip Islamo valstybės kariai sprogdina šventyklas. Sirijoje, oazėje į šiaurės rytus nuo Damasko dykumos esantis Palmyros miestas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, tai vienas didžiausių ir geriausiai išlikusių antikos miestų. Žinoma, istorinių vertybių naikinimas neprilygsta žmogaus gyvybės atėmimui, bet, matyt, tokios akcijos turi simbolinę reikšmę, kurią norisi suprasti. Tad kodėl Islamo valstybė naikina vertingą istorinį paveldą, griauna žymiąsias Palmyros šventyklas, kurias pamatyti svajoja daugelis pasaulio turistų, istorikų, archeologų? Atsako ekspertė Maritana Larbi, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro dėstytoja.

Kodėl Islamo valstybės akcijos nukreiptos į senovės vertybes?

Tai vienas iš teroro būdų, kurį jie puikiai išmano ir naudoja norėdami įžeisti Vakarų pasaulį, parodyti jo bejėgiškumą. Prisiminkime, kaip 2001 m. Talibano kariai sunaikino Bamijano Budos monumentus Afganistane ir kokį rezonansą tai sukėlė Vakarų pasaulyje. Norėdami efektyviau pasiekti savo tikslą, jie naudoja informacines technologijas, filmuoja viską – net egzekucijas. Ne visi meno objektai naikinami, nes iš to galima ir pasipelnyti. Smulkesnius objektus, kurie lengvai transportuojami, jie parduoda juodojoje rinkoje ir perka ginklus. Pagrindinis klausimas yra tokių naikinimo akcijų legitimacija, kurios ieškoma islamo etikos kontekste. Kova su politeizmu / klaidatikyste, taigi ir ikonoklazmas yra vienas iš pagrindinių iššūkių musulmonams nuo pat islamo atsiradimo, ir nesvarbu, ar tai ideologinė, ar fizinė kova.

Islamo valstybė, 2014 m. paskelbusi save kalifatu ir taip demonstruodama savo hegemonines ambicijas, prisistato kaip tikrųjų islamo vertybių atkūrėja. Pranašo Mahometo laikai jiems yra visuomeninės ir politinės santvarkos idealas, kurio bandoma siekti. Mahometo biografijoje minimi istoriniai įvykiai, kai 630 m. užkariavęs Meką jis liepė sunaikinti Kabos šventykloje esančius pagonių stabus, taip pat stabus kituose kaimyniniuose miestuose. Akivaizdu, kad Islamo valstybės atstovai seka pranašo pavyzdžiu. Mahometo gyvenimas (suna) ilgainiui įgijo šventumo statusą, o islamo teologijoje ir teisėje visais laikais vyko diskusija, ar pranašo Mahometo suną savo reikšme galima prilyginti Koranui, kuris yra Dievo žodis par excellence ir aukščiausioji etinė bei teisinė instancija, ir koks hierarchinis santykis tarp šių dviejų pagrindinių šaltinių.

Skaityti visą straipsnį pdf

Agnė Grinevičiūtė

Šaltinis: Žurnalas „Spectrum“ 2015/2 (23), p.41-43. Vilniaus universitetas. ISSN 1822-0347.

Prieiga internete: http://naujienos.vu.lt/spectrum/