Naujos parodos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Radvilu rumaiKviečiame aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) veikiančią parodą ir atnaujintą ekspoziją

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866–1918) –
etnografas ir muziejininkas“

2016 m. minint Bronisławo Piłsudskio 150 metų gimimo jubiliejų, Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui, etnografui, tyrėjui, lietuvių etninės kultūros populiarintojui. 

B. Piłsudskio amžininkai lietuviai Adomas Varnas, Juozas Purickis ir Martynas Yčas savo prisiminimuose  ypač akcentavo nuoširdų Pilsudskio humanizmą, toleranciją ir meilę visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Simbolinę vertę įgyja 1911 m. B. Piłsudskio išleistame Giliakų poezijos veikale įrašyti žodžiai: „Jums, mano brangūs tautiečiai mylimoje Lietuvoje, kurių ilgėjausi savo jauna, mylinčia širdimi ir kurių vis dar ilgiuosi – po dvidešimt kelių metų, skiriu šį savo darbą.“ Vilniuje atidaroma paroda ir naujai perskaitomi etnografo darbai paliudija jo ištikimybę Tėvynei ir prigimtinei lietuvių kultūrai.

LMD Pilsudskis int1887 m. B. Piłsudskis, būdamas tremtyje Ramiojo vandenyno saloje Sachaline, dar vadintoje Katorgininkų sala, susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pamatus svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs iš tremties į Europą, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Tatrų kalnų regiono folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo.

Kur B. Piłsudskis begyveno, Lietuva, gimtoji žemė, visada buvo jo mintyse. 1912 m. ruošdamas ainų tautos kalbos ir folkloro studiją, jis prisimena: „Nuolat svajodamas apie grįžimą į tėvynę, stengiausi kuo dažniau užmiršti, kad esu tremtinys, <…> atplėštas nuo visko, kas man brangu.“ Neatsitiktinai parašė ir esė apie tai, kas gražiausio ir įspūdingiausio buvo Lietuvoje – lietuviškus kryžius. Esė 1916 m. prancūzų kalba buvo atspausdinta Šveicarijoje, o 1922 m. lenkų kalba atskira knygele išleista Krokuvoje.

Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) B. Piłsudskio atminimui pastatyti paminklai, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje kabo jam skirta atminties lenta.

Paroda veikia 2017 m. lapkričio 16–2018 m. vasario 25 d. Parodos afiša 

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-bronislavas-pilsudskis-1866-1918-etnografas-ir-muziejininkas/


Naujos ekspozicijos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Abori intNaujoje orientalinės dailės ekspozicijoje pristatomi daugelio Azijos kraštų vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių ir juos gausiai papildžiusių dr. Genovaitės Kazokienės (Australija) bei išeivijos mecenato, filantropo Leono Maskaliūno šeimos (JAV) muziejui dovanotų kolekcijų. Ekspoziciją praturtina iš Vilniaus bernardinų rinkinio deponuoti garsių Kinijos senovės dailininkų Šen Džou (1427–1509) ir Jun Šouping (1633–1690) tradicinės peizažų tapybos šedevrai.

Ekspozicijoje atsispindi Rytų Azijos taikomosios dailės tradicijų įspūdinga įvairovė ir gyvybingumas – prieš šimtmečius atrastos meninės technikos išliko populiarios iki šių laikų. Tai bronzinės dievybių skulptūrėlės, smilkalinės, senovine lako ir inkrustacijos technika dekoruota širma, natūralaus šilko rištinis rankų darbo kilimas, pertvariniu emaliu (cloisonné) puošti spalvingi Kinijos dirbtuvių metalo dirbiniai; tauriu grožiu spindi porceliano tėvynėje Kinijoje XIX a. pagamintos vazos, dekoruotos unikalia poglazūrinės tapybos kobalto dažais technika, atrasta Kinijoje Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907); japonų keramikoje išsiskiria auksuotos, gausiai ištapytos Satsuma vazos ir ryškių spalvų emaliu dekoruoti imariporceliano dirbiniai.

Lietuvoje mažai pažįstamą Pietryčių Azijos regiono dailę reprezentuoja mitologinių induizmo įvaizdžių ir siužetų inspiruoti Balio salos meistrų virtuoziškos technikos drožiniai, tradicinė tajų drožyba bei religinei budizmo praktikai skirtos kanoninės skulptūros, tarp kurių ir XVIII a. bronzinė Budos galva iš Tailando: nušvitęs besišypsantis veidas tarsi spinduliuoja išmintį, pakantos ir darnos pažadą. Eksponuojama islamo kraštų meno pavyzdžių. Tai geometrinių ir augalinių motyvų ornamentu dekoruoti įmantrių formų metaliniai arbatiniai indai iš Artimųjų Rytų, Irane nuo seniausių laikų plačiai naudojama chatamo (khatam) medžio inkrustacijos technika dekoruoti dirbiniai.

Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią bene seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Tai XX a. dailininkų kūriniai, bet jų siužetai ir veikėjai atėję iš neatmenamų laikų gelmės – australų pasaulio sukūrimo mito, europiečių pavadinto sapnų laiku (Dreaming ir Dreamtime), kurio variacijas aborigenų gentys tūkstančius metų tobulintais simboliais kūrė ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio; dykumų paveikslus, per apeigas sudėliojamus iš spalvotų akmenėlių ir sutrintų uolų gabalėlių, nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio aborigenai išmoko perkelti ant drobės ir sukūrė dabar pasaulyje aukštai vertinamą taškinės tapybos stilių, jo pavyzdžių pateikta ekspozicijoje.

Parodos afiša

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/rytu-azijos-naujosios-gvinejos-ir-australijos-aborigenu-menas/