Renginiai

Artimųjų Rytų studijų programos studentai svečiavosi Turkijos Respublikos ambasadoje

ARs studentai 20171207 151358 12017 m. gruodžio 7 d. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro Artimųjų Rytų studijų programos studentai, studijuojantys turkų kalbą, svečiavosi Turkijos Respublikos ambasadoje.

Turkijos ambasadorė Lietuvoje Aydan Yamancan vaišino turkiška arbata, saldumynais ir tradiciniais riestainiais – simitais, kartu su studentais aptarė pirmųjų studijų mėnesių pasiekimus, kalbėjosi apie Turkijos kultūrą ir tradicijas.

Artimųjų Rytų studijų programoje regiono kalbos studijos sudaro svarbią programos dalį, taip pat derinamas daugiadisciplininis ir tarpdiciplininis požiūris, pasireiškiantis per skirtingų akademinių disciplinų – kalbos ir literatūros, filosofijos ir religijos, istorijos, meno, antropologijos – ir bendrąsias kultūros studijas.


 

Naujos parodos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Radvilu rumaiKviečiame aplankyti Radvilų rūmų muziejuje (Vilniaus g. 24, Vilnius) veikiančią parodą ir atnaujintą ekspoziją

Paroda „Bronisław Piłsudski (1866–1918) –
etnografas ir muziejininkas“

2016 m. minint Bronisławo Piłsudskio 150 metų gimimo jubiliejų, Tatrų Tyto Chałubińskio muziejus Zakopanėje parengė parodą, skirtą šiam nepaprastam žmogui – tremtiniui, iškiliam mokslininkui, etnografui, tyrėjui, lietuvių etninės kultūros populiarintojui. 

B. Piłsudskio amžininkai lietuviai Adomas Varnas, Juozas Purickis ir Martynas Yčas savo prisiminimuose  ypač akcentavo nuoširdų Pilsudskio humanizmą, toleranciją ir meilę visų skirtingų kultūrų ir tautybių atstovams. Simbolinę vertę įgyja 1911 m. B. Piłsudskio išleistame Giliakų poezijos veikale įrašyti žodžiai: „Jums, mano brangūs tautiečiai mylimoje Lietuvoje, kurių ilgėjausi savo jauna, mylinčia širdimi ir kurių vis dar ilgiuosi – po dvidešimt kelių metų, skiriu šį savo darbą.“ Vilniuje atidaroma paroda ir naujai perskaitomi etnografo darbai paliudija jo ištikimybę Tėvynei ir prigimtinei lietuvių kultūrai.

LMD Pilsudskis int1887 m. B. Piłsudskis, būdamas tremtyje Ramiojo vandenyno saloje Sachaline, dar vadintoje Katorgininkų sala, susidomėjo vietinių tautų kultūra. Kaip savamokslis mokslininkas tyrinėjo nykstančių genčių – ainų, nivchų (gilakų) ir orokų – gyvenimą, kalbą, papročius, dvasinę kultūrą ir tradicijas. Jo darbai padėjo pamatus svarbiems etnologijos ir kalbotyros tyrimams. Grįžęs iš tremties į Europą, su pertraukomis gyveno Zakopanėje (1906–1914 m.), tyrinėjo Tatrų kalnų regiono folklorą. Tuo tikslu 1911 m. jis įkūrė Etnologijos tyrimų skyrių prie Tatrų draugijos. Taip pat prisidėjo prie Tatrų Tyto Chałubińskio muziejaus Zakopanėje kūrimo.

Kur B. Piłsudskis begyveno, Lietuva, gimtoji žemė, visada buvo jo mintyse. 1912 m. ruošdamas ainų tautos kalbos ir folkloro studiją, jis prisimena: „Nuolat svajodamas apie grįžimą į tėvynę, stengiausi kuo dažniau užmiršti, kad esu tremtinys, <…> atplėštas nuo visko, kas man brangu.“ Neatsitiktinai parašė ir esė apie tai, kas gražiausio ir įspūdingiausio buvo Lietuvoje – lietuviškus kryžius. Esė 1916 m. prancūzų kalba buvo atspausdinta Šveicarijoje, o 1922 m. lenkų kalba atskira knygele išleista Krokuvoje.

Sachaline (Rusija) ir Hokaide (Japonija) B. Piłsudskio atminimui pastatyti paminklai, Lenkijos mokslų akademijos bibliotekoje Krokuvoje kabo jam skirta atminties lenta.

Paroda veikia 2017 m. lapkričio 16–2018 m. vasario 25 d. Parodos afiša 

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-bronislavas-pilsudskis-1866-1918-etnografas-ir-muziejininkas/


Naujos ekspozicijos Radvilų rūmų muziejuje

LMD Abori intNaujoje orientalinės dailės ekspozicijoje pristatomi daugelio Azijos kraštų vaizduojamosios ir taikomosios dekoratyvinės dailės kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių ir juos gausiai papildžiusių dr. Genovaitės Kazokienės (Australija) bei išeivijos mecenato, filantropo Leono Maskaliūno šeimos (JAV) muziejui dovanotų kolekcijų. Ekspoziciją praturtina iš Vilniaus bernardinų rinkinio deponuoti garsių Kinijos senovės dailininkų Šen Džou (1427–1509) ir Jun Šouping (1633–1690) tradicinės peizažų tapybos šedevrai.

Ekspozicijoje atsispindi Rytų Azijos taikomosios dailės tradicijų įspūdinga įvairovė ir gyvybingumas – prieš šimtmečius atrastos meninės technikos išliko populiarios iki šių laikų. Tai bronzinės dievybių skulptūrėlės, smilkalinės, senovine lako ir inkrustacijos technika dekoruota širma, natūralaus šilko rištinis rankų darbo kilimas, pertvariniu emaliu (cloisonné) puošti spalvingi Kinijos dirbtuvių metalo dirbiniai; tauriu grožiu spindi porceliano tėvynėje Kinijoje XIX a. pagamintos vazos, dekoruotos unikalia poglazūrinės tapybos kobalto dažais technika, atrasta Kinijoje Tangų dinastijos laikotarpiu (618–907); japonų keramikoje išsiskiria auksuotos, gausiai ištapytos Satsuma vazos ir ryškių spalvų emaliu dekoruoti imariporceliano dirbiniai.

Lietuvoje mažai pažįstamą Pietryčių Azijos regiono dailę reprezentuoja mitologinių induizmo įvaizdžių ir siužetų inspiruoti Balio salos meistrų virtuoziškos technikos drožiniai, tradicinė tajų drožyba bei religinei budizmo praktikai skirtos kanoninės skulptūros, tarp kurių ir XVIII a. bronzinė Budos galva iš Tailando: nušvitęs besišypsantis veidas tarsi spinduliuoja išmintį, pakantos ir darnos pažadą. Eksponuojama islamo kraštų meno pavyzdžių. Tai geometrinių ir augalinių motyvų ornamentu dekoruoti įmantrių formų metaliniai arbatiniai indai iš Artimųjų Rytų, Irane nuo seniausių laikų plačiai naudojama chatamo (khatam) medžio inkrustacijos technika dekoruoti dirbiniai.

Australijos aborigenų ir Okeanijos tautų pirmykščio meno rinkinį Lietuvai padovanojo Australijos lietuvių kultūrininkė, mokslininkė, kolekcininkė dr. Genovaitė Kazokienė. Keliaudama po aborigenų rezervatus ji surinko gausią bene seniausio pasaulyje meno kolekciją, kurios vertingiausia dalis – aborigenų tapyba ant eukalipto žievės. Tai XX a. dailininkų kūriniai, bet jų siužetai ir veikėjai atėję iš neatmenamų laikų gelmės – australų pasaulio sukūrimo mito, europiečių pavadinto sapnų laiku (Dreaming ir Dreamtime), kurio variacijas aborigenų gentys tūkstančius metų tobulintais simboliais kūrė ant uolynų, eukalipto žievės ir dykumų smėlio; dykumų paveikslus, per apeigas sudėliojamus iš spalvotų akmenėlių ir sutrintų uolų gabalėlių, nuo praėjusio amžiaus aštunto dešimtmečio aborigenai išmoko perkelti ant drobės ir sukūrė dabar pasaulyje aukštai vertinamą taškinės tapybos stilių, jo pavyzdžių pateikta ekspozicijoje.

Parodos afiša

Daugiau informacijos: https://www.ldm.lt/rytu-azijos-naujosios-gvinejos-ir-australijos-aborigenu-menas/

Kalbų vakaras 2017

Kalbu vakaras 1 20162017 m. gruodžio 7 d. ketvirtasis Kalbų vakaras kviečia visus filologus* ir kalbą mylinčius į Rašytojų menę. Čia, kaip kasmet, su Daukantu, Mačiuliu, Krėve ir kitais džentelmenais bei damomis pasikalbėsime apie kalbą ir PHILOS'ą LOGOS'ui...

Per ketverius metus Kalbų vakaras subūrė Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Orientalistikos dėstytojų, studentų ir alumni komandą. Tai renginys, kuriame kalbamės apie KALBĄ per mūsų pačių žvilgsnį. Mes nardome gilioje ir kartais labai banguotoje literatūros jūroje ir aiškinamės, kodėl tieji atkaklaus būdo žemaičiai „kandžioja“ žodžių galūnes, kodėl sanskritas tapatinamas su lietuvių kalba, ir taip toliau ir panašiai...

Garantija nesuteikiama, kad rasite visus atsakymus, greičiau anaiptol – iškelsite dar daugiau klausimų (juos galėsime spręsti Kalbų vakare 2018...). Garantija ta, jog išgirsite kalbininkų ir literatų komandą, jaučiančią stiprų Philos kalbai, Philos žodžiui...

Susitinkame 2017 m. gruodžio 7 d. 18.00–19.30 val. VU Filologijos fakultete, Domvs Philologiae, Rašytojų menėje.

Iki pasimatymo! Auf Wiederschauen! Auf Wiedersehen! Görüşmek üzere! مَع السَلامة (maʿ al-salāmah)! До свидания! Goodbye! A bientôt! Se vidimo! पुनर्दर्शनाय ! Būk sveiks!**

Daugiau informacijos: Kalbų vakaras 2017

Video įrašas: Veda Patha Sammelana. Ṛgveda, Agni Sūktam 1.1 https://www.youtube.com/watch?v=4mMNl7OqsiU

* filolologija (gr. philologia – meilė žodžiui)*

** pasak, žemaitiška kalba kalbančio prietelio, atsisveikindami žemaičiai dažnai ir nieko nesako – taupa žuodžius.


 

Habil.dr. A. Pšybislavskio paskaita „Perteklius ir trūkumas – du tuštumos suvokimo būdai Tibeto budizme“

Przybysławski2017 m. lapkričio 2 d. 17.30 val. kviečiame į habil. dr. A. Pšybislavskio viešą paskaitą „Perteklius ir trūkumas – du tuštumos suvokimo būdai Tibeto budizme“. 

Paskaitoje pateikiami du požiūriai į tradicinę budizmo reiškinių tuštumos idėją. Rangtong tradicijoje, kurios pradinininkas yra Čandrakirtis, tuštuma iš esmės suprantama, kaip reiškinių savasties nebuvimas. Asangos inicijuotoje šengtong tradicijoje tuštuma – tai prigimtinio reiškinių turtingumo suvokimas. Šis svarbus skirtumas tapo ypač reikšmingu tiems, kurie praktikuoja budizmą ir siekia įgyvendinti proto prigimtį: absoliučią laisvę ir aukščiausiąjį džiaugsmą.

Paskaita vyks Vilniaus universiteto Orientalistikos centro J. Kovalevskio auditorijoje (Universiteto g. 5, Vilnius, įėjimas iš S. Daukanto kiemo, II a.)

A. Pšybislavskis yra Krokuvos Jogailos universiteto lyginamųjų Civilizacijos studijų katedros bendradarbis. Apgynęs daktaro disertaciją tema „Thalo ir Herakleito mintis Aristotelio, Hegelio, Nietzsche ir Heideggerio filosofijoje“, habilitacijai pasirinko budizmo filosofiją, Čandrakirčio 16 tuštumos rūšių Tibeto tradicijoje. Jis yra knygų „Coincidentia oppositorum“ (2004), „Budizmo tuštumos filosofija“ (2009) ir „Tuštuma yra džiaugsmas“ (2010) autorius. A. Pšybislavskis yra Lenkijos mokslo fondo stipendiatas ir Lenkijos vertėjų asociacijos apdovanotasis vertėjas iš anglų ir tibetiečių kalbų. Interesų sritys: budizmo epistemologija, Tibeto šentong filosofija, Tibeto literatūra ir kultūra. Jis bendradarbiauja su KIBI ir ITAS institutais Indijoje ir Nepale.


 

V. Šekspyras islamo perspektyvoje: performuoti ar adaptuoti?

Levinson inter2017 m. spalio 26 d. 17 val. Oksfordo universiteto dėstytojas, menininkas ir rašytojas Orde Levinson pakvies į naują V. Šekspyro kūrinių interpretaciją islamo kultūriniame kontekste. Paskaitoje bus bandoma suprasti, kaip anglų rašytojo, poeto ir dramaturgo V. Šekspyro darbai interpretuojami islamo kultūroje ir kokią įtaką jie turėjo kolonializmui. Paskaitos metu Orde Levinson analizuos V. Šekspyro dramą „Venecijos pirklys“.

Vieša paskaita vyks anglų kalba Vilniaus universiteto Orientalistikos centro
J. Kovalevskio aud. (Universiteto g. 5, įėjimas iš S. Daukanto kiemo, II a.).

Tiesioginė transliacija: https://www.youtube.com/watch?v=3fOKmqIa04I 

Orde Levinson: Writer, painter and lecturer at the Oxford University lives and works between Oxford and the Luberon Valley, Provence. A practising painter and writer, his books including poetry, plays, critical analyses, and artist compendia. His open, free flowing ‘in conversation’ projects include with Henry Moore the philosopher Professor Sir Richard Sorabji. His collection of poetry was praised by Samuel Beckett as “a moving feat” and his play based on the life of John Muafangejo premiered in the National Theatre of Namibia for Independence. He has directed the Merchant of Venice. He mostly prefers working parties to cocktail parties.

Organizatoriai: VU Orientalistikos centras,  VšĮ Arabų kultūros forumas 


 

Public seminar „Island of Faith 宗教之樂土: Religion and Religiosity in Taiwan"

Taipejus Buda 001October 13, 2017, at the Centre of Oriental Studies, Vilnius University

14:30-14:45 Introduction
R.C. WU (Head of Taipei Mission)
Dr. Vytis Silius (Director of Center of Oriental Studies, Vilnius University)
Prof. F. Kraushaar (University of Latvia, AsiaRes)

14:45-15:30
Prof. Lin Chenkuo 林鎮國
Dwelling in the Nearness of Gods: A Hermeneutical Turn in Modern Confucian Understanding of Religiosity

Paskaitos santrauka 

15:30-16:00 Coffee break

16:00-16:45
Ven. Prof. Bhikshu Huimin 釋惠敏
An Examination of the Meaning of "Mātra" in Relation to Buddhist Meditation in the Yogācāra School

Paskaitos santrauka 

16:45-17:30
Kaspars Eihmanis, Prof. Frank Kraushaar (University of Latvia, AsiaRes)
Mazu 媽祖 Cult as Living Religious Practice in Contemporary Taiwan (with excerpts from a documentary)

17:30-18:00
Open ending, coffee

The public seminar will be held in English in the J.Kovalevskis auditorium
(Universiteto 5, entrance from the S. Daukantas Courtyard).

Organizers: AsiaRes, Taipei Mission, VU Centre of Oriental Studies

Taivanis org logo int


 

Paskaita „Rohingya humanitarinė krizė Pietryčių Azijoje. Priežastys ir pasekmės“

Justino seminaras 1 X copy2017 m. rugpjūčio 25 d. sukarinta musulmonų organizacija ARSA Mianmaro vakariniame pasienyje surengė ginkluotą užpuolimą prieš policijos pareigūnus. Tai tapo pretekstu šalies armijai vykdyti saugumo operaciją, po kurios pabėgėliais tapo virš 400 000 Rohingya etninės grupės atstovų. Absoliuti dauguma jų persikėlė per sieną į Bangladešą. Jungtinių Tautų komisaras žmogaus teisėms įvardino tai „etninių valymų pavyzdžiu iš vadovėlio“, tuo tarpu tarptautinė bendruomenė puolė kritikuoti Mianmaro valdžią ir de facto vadovę – Nobelio taikos premijos laureatę Aung San Suu Kyi. Bet ar iš tiesų Mianmaro centrinė valdžia kontroliuoja armiją? Ir ar tikrai šalies valdžia bei žmonės vertina blaiviai tariamas grėsmes, kurias kelia musulmonai?

Šios paskaitos metu aptarsime konflikto priežastis ir pasekmes Pietryčių Azijos regionui, pamėginsime nustatyti sąsajas su Islamo religija. Pranešimą skaitys Vilniaus universiteto Orientalistikos centro doktorantas, Pietryčių Azijos specialistas Justinas Stankus. Pranešimo trukmė – 45 min., 15 min. diskusijoms. 

Vieša paskaita vyks 2017 m. spalio 9 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto Orientalistikos centro J. Kovalevskio auditorijoje


 

Fotografijų paroda „IndiART scena“

Indu sokio menas 8299 copyLietuvos-Indijos forumas, Vilniaus universiteto Orientalistikos centras ir Azijos menų centras pristato festivalio „SurSadhana“ fotografijų parodą „IndiART scena". Parodoje eksponuojami fotografės Jovitos Ambrazaitytės ir kitų menininkų darbai.

Festivalis „SurSadhana“ – vienintelis, Lietuvoje jau turintis tradicijas renginys, pristatantis klasikinius Indijos menus. Festivalio tikslas – supažindinti su klasikine ir šiuolaikine Indijos kultūra, panaikinti ribas ir sienas tarp Lietuvos ir Indijos kultūrų, pažymint meno universaliąsias vertybes, galinčias pasiekti kiekvieno žmogaus širdį, nepriklausomai nuo jo tautinės, socialinės ir kultūrinės priklausomybės. Kiekvienais metais festivalis pritraukia vis daugiau menininkų iš Lietuvos, Indijos ir kitų Europos šalių, kurie su džiaugsmu dalinasi savo žiniomis ir kūryba. Vienas iš tokio bendradarbiavimo rezultatų – festivalio akimirkų fotografijų paroda „IndiART scena”. 

Paroda veiks 2017 m. rugsėjo – spalio mėn. Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (II a., Universiteto g. 3, Vilnius).